Filmų gamyba ir platinimas.
Tačiau ką šiuo atveju vadinti stebuklu? Pavykusį filmą? Įvaldytą ir suvaldytą kino kalbą, sklandų montažą? Ar beišnykstančią vertybę – žmoniškumą, kurio ieškoti tenka kažkur paribiuose, toli nutolusiuose nuo masinio šurmulio ir pinigų darymo vajaus?
skaityti daugiau
Mindaugo Survilos dokumentinis filmas „Stebuklų laukas“ (2011) prasideda epizodu su dviem briedžiais miške, lyg patvirtinančiu jo, pirmiausia gamtininko, atidaus ir kantraus aplinkos stebėtojo, ir tik paskui kino režisieriaus statusą.
skaityti daugiau
Pasakius vardą, iškart prisimename jo vaidmenis: vieni – vienus, kiti – kitus, tačiau nežinančiųjų, kas toks Rolandas Kazlas, nėra. Ir nenuostabu – šis puikus aktorius, kurio talentas įvertintas įvairiais apdovanojimais, scenoje jau beveik dvidešimt metų.
Toliau skaityti „R.Kazlas: išduoti savo profesijos, savo idealų nenoriu”
Ar žinot, kad einant miegoti žiemą reikia nusiauti batus, nes kitaip nušalsite kojas? O šaltą žiemos naktį padės ištverti keturios antklodės ir plastikiniai buteliai, pripilti verdančio vandens? Gripą išsigydysite išgėrę stikliuką degtinės su šaukštu juodųjų pipirų, tik šiukštu nekūrenkite vietoj malkų batų, nes neatlaikys pečiaus siūlės!
skaityti daugiau
„Stebuklų laukas“ – tai švelniai sukurtas kolektyvinis portretas žmonių, kuriuos visuomenė abejingai nustūmė į užribį ties šiukšlėmis.
Nuo 2011 spalio 14 dienos dokumentinį filmą – poemą „Stebuklų laukas” (režisierius Mindaugas Survila) galėsite pamatyti šiuose kino teatruose ir miestuose :
skaityti daugiau
„Klaidinga būtų sąvartyno žmones tapatinti su benamiais. Tai išskirtinė ir išties unikali visuomenės grupė, gyvenanti bendruomenėje, įsikūrusioje greta gausaus išteklių lobyno. Materialinių dalykų jie nestokoja, užsidirbti gali visai neblogai, o darbo grafikas – visiškai laisvas.
skaityti daugiauStudijoje „Monoklis“ sukurtas režisieriaus Mindaugo Survilos filmas „Stebuklų laukas“ antradienį atidarė Tarptautinį Kauno kino festivalį, o rytoj uždarys Vilniaus dokumentinių filmų festivalį.
skaityti daugiau
Idėja puoselėti lietuviškąjį kiną, kaip pati režisierė Giedrė Beinoriūtė teigia, kad neatrodytų, jog Lietuvoje lietuviško kino iš viso nėra, paskatino sveikintiną G. Beinoriūtės ir kolegų režisieriaus Antano Gluskino bei prodiuserės Jurgos Gluskinienės iniciatyvą – 2006 metais buvo įsteigta studija „Monoklis“. Čia kuriami spektakliai ir kino filmai, atsigręžiama į jaunuosius talentus bei kino poreikį miesto kultūros paribiuose ir užribiuose. Apie kūrybines problemas, teatro komandos bendrą siekiamybę kurti tokį kiną, kuris patiems patinka, kalbamės su režisiere G. Beinoriūte.