
Tačiau ką šiuo atveju vadinti stebuklu? Pavykusį filmą? Įvaldytą ir suvaldytą kino kalbą, sklandų montažą? Ar beišnykstančią vertybę – žmoniškumą, kurio ieškoti tenka kažkur paribiuose, toli nutolusiuose nuo masinio šurmulio ir pinigų darymo vajaus?
skaityti daugiau

Pasakius vardą, iškart prisimename jo vaidmenis: vieni – vienus, kiti – kitus, tačiau nežinančiųjų, kas toks Rolandas Kazlas, nėra. Ir nenuostabu – šis puikus aktorius, kurio talentas įvertintas įvairiais apdovanojimais, scenoje jau beveik dvidešimt metų.
„Stebuklų laukas“ – tai švelniai sukurtas kolektyvinis portretas žmonių, kuriuos visuomenė abejingai nustūmė į užribį ties šiukšlėmis.
I was in the Buda forest a lot while I was making the film and these people started gradually accepting me into their circle: I’d accompany them to the dumping ground, spent the Christmas Eve and the New Year’s Eve with them.