“Blusyno pasakojimai” – apie žiauriai įdomią kasdienybę


Šeštadienį Šiaulių dramos teatre turėjo įvykti režisieriaus Antano Gluskino vaikams skirto spektaklio premjera – “Blusyno pasakojimai”. Premjera nukelta rudeniui – režisierius, siekdamas tobulumo, nusprendė, kad žiūrovams rodyti spektaklį dar per anksti. Jau antrą spektaklį “žmonėms nuo penkerių metų” Šiauliuose statantis režisierius sako, kad jam patinka istorijos, kuriose nepataikaujama vaikams, o su jais kalbamasi apie kasdienius dalykus, kurie kartu yra ir žiauriai įdomūs. “Žiūri į medį, o jis, pavyzdžiui, gali tapti raketa”, – teigia A. Gluskinas.

Iš aukštai žmonės atrodo kaip blusos

Antano Gluskino, Šiauliuose jau pastačiusio “Belą, Bosą ir Bulį”, kuriamas spektaklis “Blusyno pasakojimai” – tai vienos dalies “kreivos istorijos” iš berniuko ir mergaitės gyvenimo. Spektaklis kuriamas pagal Gendručio Morkūno knygą.
“G. Morkūnas rašo knygas vaikams labai protingai, su vaikais kalba ne vaikiška, o normalia kalba. Man patinka jo istorijos ir žvilgsnis į kasdienybę, todėl ir ėmiausi statyti spektaklį pagal jo kūrybą”, – sako A. Gluskinas.

Kurti vaidmenis režisierius pasikvietė aktorius Moniką Šaltytę, Aurimą Žvinį, Ingą Norkutę ir Dalių Jančiauską. Tai istorija apie tai, kaip vieną dieną viena šeima – mama, tėtis, dukra ir sūnus – išsiruošė į kelionę automobiliu. Ką veikti kelionės metu? Tėvai vaikams pasiūlo žiūrėti pro langą, nes ten galima išvysti daug įdomių dalykų. Žmonės sako, jog tų įdomių dalykų krūvos yra miestų parkuose, kaimų keliukuose, gėlių vazonuose ir net taikiai stovinčiuose laikraščių kioskuose.

Bet jeigu greitai nusibosta žiūrėti pro langą ir ieškoti tų įdomių dalykų? Ką tada veikti? Tada reikia žiūrėti pro automobilio langus ir stebėti žmones, nes jie patys įdomiausi. Jie būna ir raudoni, ir juodi, ir geltoni, kartais ilgi, stori, rėksniai, tyleniai, stropūs, išradingi. Jų daug visame pasaulyje. Iš aukštai žmonės atrodo lyg blusos, kurios neranda sau vietos – šokinėja ir laksto iš vienos vietos į kitą. Žodžiu, tikras blusynas.

Ir tada iš tėvų lūpų pasipila Blusyno pasakojimai apie berniuką ir mergaitę. Viename mieste gyveno mergaitė, kuri linkėjo tik blogus palinkėjimus. Ir jie pildėsi..

Tame pačiame mieste gyveno ir vienišas berniukas, kuris turėjo pašėlusiai rūpestingą mamą. Tada tie du vaikai susitiko ir pamilo vienas kitą. O tada tai prasidėjo…
“Jeigu norite keliauti kartu, ateikite rugsėjo pradžioje į spektaklį. Prisisekite diržus. Variklis užvestas. Pirmyn, ieškoti įdomių dalykų!” – sako A. Gluskinas.

Spektaklius pristato vaizdo klipai

Prieš porą metų Šiauliuose režisavęs spektaklį vaikams “Bela, Bosas ir Bulis” A. Gluskinas buvo apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Ar ne dėl aplankytos sėkmės režisierius vėl grįžo dirbti į Šiaulių dramos teatrą? A. Gluskinas sako, kad jam labai patinka dirbti su šiauliečiais, kurie, jo teigimu, yra puikūs aktoriai.

“Blusyno pasakojimų” veiksmo vietos – mokykla, parkas, namai, o juose vykstantis veiksmas – nei herojinis, nei epinis, nei poetinis. Vyksta kasdieniai dalykai, o pagrindiniai veikėjai – berniukas ir mergaitė – keliauja iš vienos istorijos į kitą. “Spektaklis – tai trumpos istorijos, sujungtos į vieną įvykį. Į viską žiūrima per absurdo prizmę”, – sako režisierius.

A. Gluskino spektaklių režisavimas Šiauliuose turi išskirtinį bruožą. Spektakliams jis sukuria reklaminius vaizdo klipus, kurie rodomi per televiziją. “Mano tokia meilė kinui. Esu ir kino režisierius, kelis filmus esu sukūręs, reklaminius filmukus, todėl ir spektakliams juos kuriu”, – sako režisierius.
Reklaminiame klipe filmavosi ne tik spektaklyje vaidinantys aktoriai. A. Gluskinas filmuotis pakvietė kelis šiauliečius vaikus, kuriuos atsirinko atrankose, tad reklaminiame filmuke vaikus vaidina vaikai.

Režisierius sako norintis kurti tokius spektaklius, kurie negąsdintų vaikų, o juos žavėtų, bet nepataikautų. “Kai vaikai lipa ant scenos pačiupinėti dekoracijų ar aktorių – nieko bloga. Tragedijų dėl to neįvyks”, – sako režisierius.

Oksana Laurutytė, www.etaplius.lt