Šalies ekranuose skleidžiasi emocinga moterų kino įvairovė
Saulius MACAITIS, „Lietuvos rytas“, 2007 04 06


Antrasis „Skalvijos” kino centro festivalis „Šeršėliafam” („Ieškok mo­ters”) prasidėjo lietuviška premje­ra. Giedrė Beinoriūtė parodė labai intymų, skaudų, neįprastos formos filmą „Gyveno senelis ir bobutė”.

Plačiau >>

Kino teatre. Neužmirškit Azijoj gyvenusių…
Rasa PAUKŠTYTĖ, www.lfc.lt, 2007 03 14

Kovo 17 d. “Skalvijos” kino teatre žiūrovai turės galimybę pamatyti naujausią režisierės Giedrės Beinoriūtės filmą “Gyveno senelis ir bobutė” – tai trečioji filmo premjera Vilniuje.

Plačiau >>

Vaikiška istorija. Giedrės Beinoriūtės „Gyveno senelis ir bobutė“
Živilė PIPINYTĖ/ „7 meno dienos“ 2007 03 09

Giedrės Beinoriūtės trumpo metražo filmas „Gyveno senelis ir bobutė ne tik atidarė visą šią savaitę „Skalvijoje“ vykusį Tarptautinį moterų filmų festivalį, bet ir uždavė jam toną.

Plačiau >>

Ištraukos iš recenzijų
2007 03 09

Siūlome paskaityti keletą ištraukų iš recenzijų apie režisierės Giedrės filmą “Gyveno Senelis ir Bobutė” Plačiau >>

Režisierė Giedrė Beinoriūtė: „Visada galima pažiūrėti iš kitos pusės“
Audrė DOMEIKAITĖ, www.alfa.lt 2007 03 07

Užkrimtusi aktorės, savanorės, poetės ir dar visokių kitų rūšių duonos, Giedrė Beinoriūtė pristato jau šeštą savo filmą, iš kurio, kaip ir kitų jos kūrinių, sklinda žaismingai ironiška dvasia. Alfa.lt aiškinosi, kaip jaunoji kūrėja nevalgomą paverčia valgomu ir kaip lietuviškas kinas gali priversti šypsotis.

Plačiau >>

Giedrė Beinoriūtė: „Žmonių skruzdėlyne – esu skruzdėlė–režisierė…“
Agnė ŽEMAITYTĖ, www.bernardinai.lt 2007 03 05

Pirmos pavasario dienos atnešė kam ką… Kam verbą, kam jausmą, kam premjerą. „Skalvijos” kino teatre moterų filmų festivalis „Šeršėliafam” prasidėjo lietuvių režisierės Giedrės Beinoriūtės filmu „Gyveno senelis ir bobutė”.

Plačiau >>

Poezija ir proza, mirtis ir sugrižimas
Vaidas JAUNIŠKIS, Verslo žinios, 2007 02 23

Anksčiau paaiškinimų nereikalavęs, savaime suprantamas tandemas „scena ir poezija“ šiandien skamba kaip išimtis, kaip švelni keistenybė. Ir galbūt signalizuoja ne tik grįžimą į „normalią“, gerokai ramesnę būseną, bet ir scenos nuovargį nuo efektingų, daug žadančių ir mažai duodančių, sproginėjančių aktualia tematika ar konceptualizmais kūrinių. Ir galbūt – pasiilgimą ramaus buvimo su aktoriumi, su harmoningai sveriamu žodžiu, su akimirkos trupmena, ties kuria norisi užsibūti. Kalbu ne apie paprastą poezijos skaitymą ar bardų vakarus, bet apie poezijos spektaklius.
Plačiau >>

Giedrė Beinoriūtė. „Esu kaimietė“
Dainius MAKŪNAS, www.bernardinai.lt 2005 11 22

Kino režisierė Giedrė Beinoriūtė pasakoja apie darbą „Vaikų linijoje“, patirtį filmuojant „Vulkanovka. Po didžiojo kino“, kiną Lietuvoje ir ateities planus.

Plačiau >>

Miražas stepėje
Linas VILDŽIŪNAS, Kinas nr.2, 2005 09 08

Taip susiklosto, kad filmas „Vulkanovka. Po didžiojo kino”, kuriamo Giedrė Beinoriūtė eina prieš pusmetį pramintais Šarūno Barto filmavimo grupės takais Dievo užmirštame užkampyje Kryme stepėse, pasiekė mus anksčiau už „Septynis nemato­mus žmones”. Barto filmas negalėjo būti rodomas „Kino pavasaryje”, nes jo oficiali premjera buvo numatyta Kanams. Taigi pasekmė aplenkė priežastį ir postscriptum tapo preliu­dija. Todėl žiūrint „Vuikanovka” ap­ima keistas kino materijos dvilypu­mo – ir jos tvarumo, ir iliuziškumo -jausmas.

Plačiau >>

Alisa stebuklų šalyje
Saulius MACAITIS, www.lfc.lt / 2005 04 13

Kartą gyveno Alisa. Ne, ne ta įnoringa mergaitė iš nepamirštamos Lewiso Carrollo knygos, o reali Alisa, jauna Krymo totorė, kuri – Giedrės Beinoriūtės naujo dokumentinio filmo „Vulkanovka. Po didžiojo kino“ dėka – greičiausiai irgi taps nepamirštama.

Nuo jos švelnių, keistu tyrumu (nustembi: negi dar yra tokių merginų?) imponuojančių portretų, nuo jos susidrovėjimą, net sutrikimą išduodančios kalbos už kadro filmas ir prasideda.
Plačiau >>