Giedrė Beinoriūtė: „Svarbiausia – kūrybinė aistra“

„Garsus dokumentininkas S. Loznica sakė, kad talentas režisieriui – ne esminis dalykas. Svarbiausia – kūrybinė aistra ir kantrybė. Jei užteks aistros, ateis ir žinojimas, ką daryti, kuo domėtis, ką skaityti“, – sakė „Auksinės gervės“ nominantė režisierė Giedrė Beinoriūtė. Praėjusį penktadienį ji svečiavosi Šiaulių Didždvario gimnazijoje vykusiame tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje.

Toliau skaityti „Giedrė Beinoriūtė: „Svarbiausia – kūrybinė aistra““

Giedrė Beinoriūtė: „Svarbiausia į viską žiūrėti kūrybiškai“…

Tai turėjo būti mano pirmasis interviu nuo mokyklos laikų. Šiek tiek nerimavau, tad kad toji pradžia būtų kuo sklandesnė, ilgai nedvejojusi brūkštelėjau laiškelį Giedrei Beinoriūtei – kino (ir teatro) režisierei, kuri didžiąjai daliai žmonių labiausiai pažįstama kaip filmo „Balkonas“ režisierė. Ir tikrai neapsirikau – ji ne tik talentinga, tačiau ir maloni bei įdomi jauna moteris, kurios kūryba gimsta iš jausmo bei didelio noro dalintis tuo, kas gražu.

Toliau skaityti „Giedrė Beinoriūtė: „Svarbiausia į viską žiūrėti kūrybiškai“…“

Moteris šiandieniniame lietuvių kine – ne papuošalas

Trisdešimt dvejų metų režisierė Giedrė Beinoriūtė vadinama viena ryškiausių naujojo Lietuvos kino asmenybių. Jos kūryba jau pastebėta ir už Lietuvos ribų – tarptautiniame Rytų Europos filmų festivalyje „EuroFest 2008“, vykusiame Kanadoje, pelnytas apdovanojimas už pernai sukurtą dokumentinį animacinį filmą „Gyveno senelis ir bobutė“. Spalį visos šalies kino teatruose vyko naujausio režisierės kinematografinio darbo – trumpametražio vaidybinio filmo „Balkonas“ premjera.

Toliau skaityti „Moteris šiandieniniame lietuvių kine – ne papuošalas“

Šurmuliuojanti kasdienybė

Kino centre „Skalvija“ kūrybinio dešimtmečio proga buvo parodyti šeši režisierės Giedrės Beinoriūtės trumpametražiai filmai – pradedant pirmuoju studijų laikų „Mano vienišos draugės“ (1997), baigiant naujausiu „Gyveno senelis ir bobutė“ (2007). Vieni iš jų dokumentiniai („Troleibusų miestas“ (2002), „Vulkanovka. Po didžiojo kino“ (2005)), kiti vaidybiniai („Mama, tėtis, brolis, sesė“ (1999), „Egzistencija“ (2004)), o pirmajame ir naujausiame – dokumentikos ir išmonės ribos nusitrynusios.

Toliau skaityti „Šurmuliuojanti kasdienybė“