Šurmuliuojanti kasdienybė

Kino centre „Skalvija“ kūrybinio dešimtmečio proga buvo parodyti šeši režisierės Giedrės Beinoriūtės trumpametražiai filmai – pradedant pirmuoju studijų laikų „Mano vienišos draugės“ (1997), baigiant naujausiu „Gyveno senelis ir bobutė“ (2007). Vieni iš jų dokumentiniai („Troleibusų miestas“ (2002), „Vulkanovka. Po didžiojo kino“ (2005)), kiti vaidybiniai („Mama, tėtis, brolis, sesė“ (1999), „Egzistencija“ (2004)), o pirmajame ir naujausiame – dokumentikos ir išmonės ribos nusitrynusios.

Toliau skaityti „Šurmuliuojanti kasdienybė“

Troleibusų karta

Jaunųjų kino kūrėjų vakaras „Skalvijos“ kino centre priminė ap­siaustį – žiūrovai tol plūdo į kino salę, kol užpildė ją beveik iki lubų. Draugai, giminės, menininkai ir pramogininkai atėjo pasižiūrėti j save – nes jaunųjų manifeste nedviprasmiš­kai deklaruojama meilė žiūrovui ir siekis „kalbėti apie dabarties pro­blemas, naudojant šiuolaikines iš­raiškos priemones“. Prieš filmų per­žiūrą jaunieji pasirodė ant scenos, tačiau jokių konceptualių manifes­tacijų nesurengė – tiesiog prisistatė ir pasiūlė padiskutuoti apie filmus vėliau, prie vyno taurės. Toliau skaityti „Troleibusų karta“

Bėgantieji per perėjas

„Troleibusų miesto“ apibūdini­mas Giedrės Beinoriūtės filme adresuojamas mūsų puikiajai sostinei. Kadaise, prieš kokius trisdešimt ar dvidešimt metų. kai po ją visomis kryptimis zujo melodingai „dai­nuojančios“ naujutėlaitės ar apynaujės „Škodos“, kai troleibuso bilietas kainavo simboliškas 4 tarybinio rublio kapeikas, o asmeninis automobilis buvo prabangos ar deficito ženklas, tokia su visuomeniniu transportu susijusi asociacija daugeliui vilniečių būtų buvusi visiškai suprantama. Nesunku net įsivaizduoti ir taip pavadin­to anuometinio kino etiudo Toliau skaityti „Bėgantieji per perėjas“

Apie kurmius, kontrolierius ir žmones

Prisipažinsiu, gerokai įgriso kalbos apie lietuvių kino mir­tį. Žinoma, jis jau seniai turi tenkintis bado dieta, o tai visada at­siliepia ir filmų kiekybei, ir koky­bei, ir jų platinimui. Ne vienas įdo­mus projektas taip ir liko neįgyven­dintas, nes Lietuva paprasčiausiai nebegali sau leisti brangių (istori­nių, kostiuminių ir pan.) filmų ir ne­aišku, ar kada nors galės. Tačiau jaunųjų kino adeptų nesumažėjo. Per savaitę įvykusios dvi debiutan-čių – Dalios Survilaitės ir Giedrės Beinoriūtės – filmų premjeros nu­teikia optimistiškai. Toliau skaityti „Apie kurmius, kontrolierius ir žmones“

Jaunų kino režisierių debiutai kėlė publikos džiaugsmą


„Lietuvos“ kino teatras suren­gė dviejų lietuviškų filmų prem­jeras. Abu trumpametražiai, abu dokumentiniai, abiejų autorės -jaunos režisierės.
Ir abu šventinius vakarus Sa­lė 88 buvo ne tik sausakimša. Ji galėjo dvigubėti, kad į ją sutilptų visi, kam rūpėjo pamatyti abi ek­rano naujienas, pažinti žmones, pasiryžusius kurti lietuvišką kiną.
Toliau skaityti „Jaunų kino režisierių debiutai kėlė publikos džiaugsmą“