Kino centre „Skalvija“ kūrybinio dešimtmečio proga buvo parodyti šeši režisierės Giedrės Beinoriūtės trumpametražiai filmai – pradedant pirmuoju studijų laikų „Mano vienišos draugės“ (1997), baigiant naujausiu „Gyveno senelis ir bobutė“ (2007). Vieni iš jų dokumentiniai („Troleibusų miestas“ (2002), „Vulkanovka. Po didžiojo kino“ (2005)), kiti vaidybiniai („Mama, tėtis, brolis, sesė“ (1999), „Egzistencija“ (2004)), o pirmajame ir naujausiame – dokumentikos ir išmonės ribos nusitrynusios.
Režisierė Giedrė Beinoriūtė: „Visada galima pažiūrėti iš kitos pusės“
Užkrimtusi aktorės, savanorės, poetės ir dar visokių kitų rūšių duonos, Giedrė Beinoriūtė pristato jau šeštą savo filmą, iš kurio, kaip ir kitų jos kūrinių, sklinda žaismingai ironiška dvasia. Alfa.lt aiškinosi, kaip jaunoji kūrėja nevalgomą paverčia valgomu ir kaip lietuviškas kinas gali priversti šypsotis.
Toliau skaityti „Režisierė Giedrė Beinoriūtė: „Visada galima pažiūrėti iš kitos pusės“”
„Trispalvio kino” dienose kvėpuoja visos kūrėjų kartos
Švelnioji dokumentika
Nors beviltiškas pagyvenusio žmogaus žvilgsnis iš „Trispalvio kino” dienų reklamos (dailininkas J.Jacovskis) tarsi nežada nieko gera, naujosios Lietuvos filmų festivalis prasidėjo kaip tik linksmais žaidimais prie „Lietuvos”. Natūralu, kad daugumą traukia patys naujausi, jau 2004 metais užbaigti filmai. Tarp jų – dvi dokumentinės novelės, kurias apibūdinant norisi vartoti būtent pastarąjį, lyg ir labiau vaidybiniam kinui pritinkantį terminą. Toliau skaityti „„Trispalvio kino” dienose kvėpuoja visos kūrėjų kartos”
Egzistencija abipus kameros
Giedrės Beinoriūtės filmas „Egzistencija” nėra skausminga egzistencinė drama, kaip galėtų pagalvoti Camus ir Sartre’o sekėjai. Ir ne kasdienybės nuobodulio kronika. Filmo pavadinimas skamba šiek tiek ironiškai, o kartu – visiškai rimtai, nes kusturiciškai šmaikščios istorijos egzistuoja ne tik už, bet ir šiapus kameros. Tai egzistencija „pasidarytame” pasaulyje, simuliakrinėje erdvėje – ne „tapimas savimi”, o kaukių matavimasis. Toliau skaityti „Egzistencija abipus kameros”