Kino teatre. Medinis paukštis gieda

Rūta Oginskaitė, www.lfc.lt

Kino teatrų ekranus pasiekė ketvirtas sėkmingo lietuvių dokumentikos sezono veiksmas: Lino Mikutos filmas „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ (studija „Monoklis“ ir „LELA films“). Sukurta menininko šimtmečiui. Beveik trys dešimtmečiai, kai skulptoriaus Antano Mončio nebėra. Tik kūryba ir atsiminimai. Mikutos filmas skatina galvoti, ką žmogus po savęs palieka. Juk ne tik skulptūras, vaikus ir anūkus. Ir ką jo gyvenimu galima papasakoti, ko per jį išmokti.

skaityti daugiau

Gilios ąžuolo šaknys

Neringa Kažukauskaitė, www.7md.lt

Antanas Mončys (1921–1993) – vienas žymiausių išeivijos menininkų, palikęs gausų kūrybinį palikimą: skulptūrų, figūrinių kompozicijų, reljefų, antkapių, švilpių, kaukių, iliustracijų ir kt. Išvykęs iš Lietuvos, 1950 m. įsikūrė Paryžiuje ir ten nugyveno visą gyvenimą. Bet visada, net ir įsitvirtinęs Prancūzijos meno pasaulyje, jis jautėsi lietuviu, tiksliau – žemaičiu. Tą skelbia ir jam skirto filmo pavadinimas.

skaityti daugiau

Po premjeros. Šaknų stiprybė

Elena Jasiūnaitė, www.lfc.lt

Praėjus kelioms dienoms po premjeros „Kino pavasaryje“ vis dar sunku atsakyti, kur slypi filmo „Mončys. Žemaitis iš Prancūzijos“ (rež. Linas Mikuta, 2022) žavesys. Dokumentinis filmas iš pažiūros neįmantrus, pasirinktos priemonės – archyviniai kadrai, kalbančios galvos – net rizikingos ir kelia grėsmę priartėti prie antrarūšės TV dokumentikos. Bet filmas kuo puikiausiai „suskamba“ kino teatro erdvėje. Matyt, kūrėjams apibūdinti tinka toji filmo pradžioje nuskambėjusi Antano Mončio išmintis – „kiekvienas medis yra geras. Svarbu, ką iš jo padarai“. 

skaityti daugiau

Recenzija: Šaltos ausys (rež. Linas Mikuta). Iš Buenos Aires (Argentina) tarptautinio filmų festivalio sugrįžus

Esame įpratę kalbėti apie žmonių atsiribojimą vienas nuo kito didžiuosiuose miestuose vartodami įprastinių vietų pavadinimus ir įvairias metaforas. Demografinis augimas, susvetimėjimas, technologinė plėtra yra kai kurie kauksmai, kuriuos išleidžiame šioje besiskundžiančioje veiksmažodinėje visatoje, kurioje mes egzistuojame. Ir retkarčiais dokumentinių filmų žanro kilnumas mus supurto ir pažadina, kad pažvelgtume toliau nei miestietiška bamba.

Skaityti daugiau