Filmų gamyba ir platinimas.
Edukacinio-kultūrinio projekto „Kino busas“ lektorius režisierius Antanas Gluskinas sako, kad Lietuvos vaikai yra apvogti – 95 procentai kino teatruose rodomų filmų yra Holivudo produkcija.
Toliau skaityti „Lietuviškas kinas žiūrovui – sunkiai pasiekiamas”
Tai turėjo būti mano pirmasis interviu nuo mokyklos laikų. Šiek tiek nerimavau, tad kad toji pradžia būtų kuo sklandesnė, ilgai nedvejojusi brūkštelėjau laiškelį Giedrei Beinoriūtei – kino (ir teatro) režisierei, kuri didžiąjai daliai žmonių labiausiai pažįstama kaip filmo „Balkonas“ režisierė. Ir tikrai neapsirikau – ji ne tik talentinga, tačiau ir maloni bei įdomi jauna moteris, kurios kūryba gimsta iš jausmo bei didelio noro dalintis tuo, kas gražu.
Toliau skaityti „Giedrė Beinoriūtė: „Svarbiausia į viską žiūrėti kūrybiškai“…”
Nors naujausius režisierės Giedrės Beinoriūtės filmus „Gyveno senelis ir bobutė” bei „Balkonas” skiria žanras ir tema, abiejuose svarbus vaidmuo tenka vaikystei.
Trisdešimt dvejų metų režisierė Giedrė Beinoriūtė vadinama viena ryškiausių naujojo Lietuvos kino asmenybių. Jos kūryba jau pastebėta ir už Lietuvos ribų – tarptautiniame Rytų Europos filmų festivalyje „EuroFest 2008“, vykusiame Kanadoje, pelnytas apdovanojimas už pernai sukurtą dokumentinį animacinį filmą „Gyveno senelis ir bobutė“. Spalį visos šalies kino teatruose vyko naujausio režisierės kinematografinio darbo – trumpametražio vaidybinio filmo „Balkonas“ premjera.
Toliau skaityti „Moteris šiandieniniame lietuvių kine – ne papuošalas”
“Girdėjai? Po kelių savaičių Beinoriūtės “Balkono“ premjera! Eisi? Ar jau matei? Ir kaip tau jis? Nematei?! O tu matei? Na ir kaip?” ir t.t. Tokie ir panašūs klausimai kino puoselėtojų mažuose rateliuose netyla jau kelias savaites. Aišku viena, naujojo režisierės Giedrės Beinoriūtės vaidybinio trumpametražio filmo “Balkonas” laukė nemažas burys jos kūrybos bei lietuviško kino gerbėjų.
Filmai apie vaikus ir paauglius yra labai populiarūs. Neveltui Giedrės Beinoriūtės „Balkonas“, vos tik pasirodęs ekranuose, užėmė garbingą vietą pelningiausiųjų sąrašuose. Teko jam atlaikyti ir kritikos strėles. Jas norėčiau konkrečiai pakomentuoti, nes išsamią filmo recenziją jau esu pateikęs kitame leidinyje. Nekartodamas ankstesnių minčių, mėginu atsakyti kritikai.
Toliau skaityti „Apie filmą “Balkonas””
Kino ir teatro režisierė Giedrė Beinoriūtė, rugsėjį tarptautiniame Rytų Europos filmų festivalyje „EuroFest 2008“, Kanadoje, apdovanota už pernai sukurtą dokumentinį-animacinį filmą „Gyveno senelis ir bobutė“, spalio 16 dieną žiūrovus pakvies į naujo savo filmo „Balkonas“ premjerą. Kas šįsyk rūpi šiai jaunai, bet jau ne sykį įvertintai kūrėjai, puoselėjančiai savitą santykį su tikrove?
Toliau skaityti „Giedrė Beinoriūtė „Balkone“ keliauja atgal į vaikystę”
33-ejų vilnietis Antanas Gluskinas – naujausio Šiaulių dramos teatro spektaklio, skirto ne jaunesniems nei penkerių metų vaikams, režisierius. Prieš praeitą savaitgalį įvykusią spektaklio premjerą režisierių kalbinome apie pastatymus vaikams bei jo paties vaikystę, tėvystės džiaugsmus. Toliau skaityti „Režisierius su vaikais vaikiškai nekalba”
Gegužės 9-ąją Chaimo Frenkelio vilos kino salėje, kaip ir kituose 22 Lietuvos kino teatruose, pradėtas rodyti Lietuvos moksleivių kurtas filmas apie mokyklą „Mokykla be uniformos”. Filmo pavadinimas parodo projekto iniciatorių siekį, kad filmus kuriantys mokiniai nepaisytų jokių suvaržymų, filmuose pasirodytų tokie, kokie yra, atskleistų tikrąją mokyklos kasdienybę. Šiame filme galima išvysti istorijų apie mokinių nebijojimą išsiskirti iš minios, patyčias dėl pavardžių, patiriamą vienatvę ir nereikalingumo jausmą, kai tėvai uždarbiauja užsienyje.
Režisierius Antanas Gluskinas – apie „Medėjos vaikus“, probleminį teatrą vaikams, ateities planus ir kita
„Suaugę apie mirtį žino tiek pat, kiek ir vaikai“, – naujame, Kauno dramos teatre Antano Gluskino režisuotame spektaklyje „Medėjos vaikai“ ištaria mažasis Jasonas.
Toliau skaityti „Suaugę apie mirtį žino tiek pat, kiek ir vaikai”