Režisierė, „Sidabrinės gervės” laureatė Giedrė Beinoriūtė nelinkusi romantizuoti kino pasaulio. „Filmo kūrimas – sunkus darbas ir pagal patiriamo adrenalino kiekį gali būti palyginamas su chirurgo profesija, – nukirto 33 metų režisierė ir čia pat paaiškino: – Abiem atvejais neri į tai, ko nežinai, bet tik vienas esi atsakingas už rezultatą.”
Toliau skaityti „Giedrė Beinoriūtė – kino chirurgė, mylinti vaikus”



Tai turėjo būti mano pirmasis interviu nuo mokyklos laikų. Šiek tiek nerimavau, tad kad toji pradžia būtų kuo sklandesnė, ilgai nedvejojusi brūkštelėjau laiškelį Giedrei Beinoriūtei – kino (ir teatro) režisierei, kuri didžiąjai daliai žmonių labiausiai pažįstama kaip filmo „Balkonas“ režisierė. Ir tikrai neapsirikau – ji ne tik talentinga, tačiau ir maloni bei įdomi jauna moteris, kurios kūryba gimsta iš jausmo bei didelio noro dalintis tuo, kas gražu.

Nors naujausius režisierės Giedrės Beinoriūtės filmus „Gyveno senelis ir bobutė” bei „Balkonas” skiria žanras ir tema, abiejuose svarbus vaidmuo tenka vaikystei.